Ugne Andrijauskaite

Lietuvių aukštosios kultūros istorija, raida ir aktualijos atsispindi šiuolaikinėje kultūrinėje spaudoje, jai skirtuose tinklalapiuose, radijo bei televizijos laidose. Tačiau XIX–XX a. sandūroje Lietuvos miestuose ėmė formuotis mažiau pažįstama, bet labai įdomi darbininkų kultūra, jungusi įvairių tautybių, tikėjimo, lyčių ir pažiūrų žmones, dirbusius gamyklose, tarnavusius privatiems asmenims ar buvusius žemiausios grandies tarnautojais.

Vilniaus pankai kurį laiką liko be savo koncertų erdvės, todėl imta ieškoti sprendimų, kaip ir kur rengti nedidelius, smagius ir nekomercinius koncertus: taip kilo pankroko reivų idėja. Naršant po šios bendruomenės forumo archyvus (www.hardcore.lt), iš kurių paimtos pankų bendruomenės narių citatos, savuose prisiminimuose ir nuotraukų kolekcijose pavyko sudėlioti trumpą pankų reivų istoriją. Ji nepretenduoja į objektyvumą, apie reivų metą pasakoja jų dalyviai ir organizatoriai. Iš forumo paimtų citatų kalba taisyta minimaliai, siekiant išlaikyti autentiškumą.

„Mūsų gyvenimas iš esmės nepasikeitė: viską, ką veikėme dviese, dabar veikiame trise“, – sakydavome besiteiraujantiems apie mūsų šeimos kasdienybę susilaukus pirmagimio. Šiandien tuos pačius dalykus jau veikiame keturiese. Iki vaikų gyvenome turiningą gyvenimą, pripildytą kultūros, tokį patį gyvename ir su jais, tik kiek chaotiškesnį, triukšmingesnį bei sunkiau suplanuojamą. Tad čia pasidalinsiu savo patirtimi apie tai, kaip sekasi vartoti kultūrą su mažais (iki 3 metų) vaikais Kaune.

Pietinėje Kauno miesto dalyje, palei Nemuno vingį, įsikūręs Panemunės rajonas. Šiandien pagrindinėje Vaidoto gatvėje riedanti karinė technika primena apie vietovės susikūrimą ir XIX a. istoriją, o savaitgaliais ir vasaromis į ošiantį šilą plūstantys kauniečiai palaiko kurortines rajono tradicijas, užgimusias drauge su Lietuvos nepriklausomybe. Praėjus daugiau nei šimtui metų, rajonas tebėra unikalus, išlaikęs abi paskirtis – karinę bei rekreacinę.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su partneriais Psichikos sveikatos perspektyvos parengė leidinį “Analitinė studija: migrantų ir prieglobsčio prašytojų situacija Lietuvoje”. Studijoje yra pateikiama migrantų krizės situacijos apžvalga, žmogaus teisių pažeidimai ir individualios migrantų patirtys Lietuvos užsieniečių registracijos ir pabėgėlių priėmimo centruose.

„Esu žmogus, kuris dėvi daugiau nei vieną „skrybėlę“: to, ko nepavyksta nuveikti būnant akademiku, imuosi įgyvendinti dirbdamas su nevyriausybinėmis organizacijomis” – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius bei vienas iš steigėjų prof. Dainius Pūras. Tarp kitų D. Pūro veiklų – dėstymas Vilniaus universitete, gydytojo konsultanto darbas VU ligoninės Vaiko raidos centre, aktyvus įsitraukimas į Lietuvos sveikatos politikos formavimą, bei darbas tarptautinėse organizacijose.

Lietuvą pasiekdavo įvairios Vakarų bei Holivudo mados tendencijos. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose įsitvirtino modernus požiūris į moteris bei naujas grožio standartas. Moters kūnas tapo žavėjimosi objektu ir pirmą kartą įsivyravo vertinimas, jog negražių moterų nebūna – grožis yra sukuriamas, taigi, bet kuri gali tapti graži. Besivystant šiam kultui, Holivudo žvaigždės sulaukė išskirtinio susidomėjimo: sektas jų asmeninis gyvenimas, mados, domėtasi jų grožio ritualais.

Ne visada tinkamai įvertiname, kokį svarbų vaidmenį šventės atlieka mūsų gyvenimuose. Kasdienybė – rutina, darbas, namų ruoša – silpnina komunikaciją, o reguliariai ją paįvairinančios kalendorinės bei religinės šventės padeda stiprinti bendruomeniškumą ir skatina atsigręžti į tikėjimą, nes jų metu užsiimama bendra veikla, žmones suvienija panašios patirtys bei tradicijos. Žiemos šventės, o ypač Kūčios ir Kalėdos, tarpukario Lietuvoje turėjo didžiulę reikšmę. Nepriklausomybę atgavusi valstybė ...

Lietuvos vardas vis dažniau ir ryškiau sužiba pasauliniame kino žemėlapyje: čia filmuojami dideli projektai (pvz.: HBO serialai „Černobylis“ ir „Jekaterina Didžioji“, Netflix „Keisti dalykai“ ir kt.), Kaune esantis Pažaislio vienuolynas išrinktas geriausia 2020 m. Europos kino lokacija, o ir lietuviški filmai ima skinti vis reikšmingesnius apdovanojimus. Tačiau kelias iki lietuviško kino pripažinimo Europos ir pasaulio lygmeniu buvo ilgas ir sunkus. Nepriklausomos Lietuvos kinas dėl politinių...

Į Kauną iš Vilniaus atsikrausčiau beveik prieš dešimtį metų ir iškart susižavėjau miesto architektūra. Iš modernistinio centro vis dažniau nuklysdavau į Žaliakalnį, Vilijampolę ar Žemuosius Šančius, kur į akį krenta unikalūs Kauno medinukai: išpuoselėti arba, priešingai, aptriušę, išmarginti skirtingų šeimininkų remontų. Kiekvieno fasade matyti gyvybės ir gyvenimo ženklai. Spėliojau, kokias istorijas galėtų papasakoti jų gyventojai. Šią žiemą su jais susitikau.

Ką turi bendro ridikėliai, burokai, drakono vaisius, fuksijos, rododendrai ir bijūnai? Ogi juos vienija spalva, kurią mes vadiname įvairiausiais vardais: rausva, ryškiai rožinė, alyvinė, violetinė, purpurinė, tačiau turbūt tiksliausias šios spalvos pavadinimas yra magenta. Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų spalvų? Į šiuos klausimus atsakė mano pakalbinti mokslininkai, dailininkė ir gėlių parduotuvės savininkė.

Karantino metu nuolatinis buvimas namuose tapo nauju normalumu: kasdienybė keitėsi pagal naują realybę, žmonės kėlėsi į nuotolinius darbus, taip pat labiau nei įprastai puoselėjo namų erdves, daiktais užverstus balkonus vertė poilsio oazėmis. O aš nutariau pasmalsauti: kaip karantiną išgyvena vaikai, kaip jiems sekasi leisti laiką namuose ir kas išvis per dalykas jiems yra tie namai?

2021-ieji Kauno jėzuitų gimnazijoje prasidėjo neramiai: kairiosios minties jutubo kanalą „Giljožinos“ kūrę ir įrašą apie JAV imperializmą paskelbę moksleiviai susidūrė su mokyklos vadovybės pasipriešinimu tokiai užklasinei veiklai. Dėl šio įvykio kilusioje diskusijoje nuskambėję argumentai bei pats konfliktas sukėlė déjà vu jausmą: jau esu tą girdėjusi, jau esu kažkur tą skaičiusi...

Kuo susijęs Kaunas, Baltarusija bei baltarusių tautinis atgimimas? Visus šiuos dalykus apjungė tarpukariu Kaune gyvenusio ir kūrusio architekto Klausijaus Dušausko Duž asmuo. 1891 m. Gluboke gimęs Klaudijus mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje. Vilniuje jis susipažino su baltarusių tautinio judėjimo veikėjais ir įsijungė į jų gretas. Didžiausias K. Dušausko-Duž nuopelnas Baltarusijai – parengtas šalies vėliavos projektas: balta-raudona-balta vėliava tarp baltarusių išpopuliarėjo po Vasario revoliucijos ir buvo naudojama tiek civilinių, tiek karinių organizacijų.

In June 1940, Soviet army entered Lithuania. This was a beginning of a 50 year long occupation. Catholic Church was one of the biggest enemies of the Soviet Union. Because of atheist policy, churches and other sacral buildings of all confessions were being closed and turned into warehouses, sport halls and galleries, therefore ignoring their architectural and cultural heritage value.