Ugne Andrijauskaite

Į Kauną iš Vilniaus atsikrausčiau beveik prieš dešimtį metų ir iškart susižavėjau miesto architektūra. Iš modernistinio centro vis dažniau nuklysdavau į Žaliakalnį, Vilijampolę ar Žemuosius Šančius, kur į akį krenta unikalūs Kauno medinukai: išpuoselėti arba, priešingai, aptriušę, išmarginti skirtingų šeimininkų remontų. Kiekvieno fasade matyti gyvybės ir gyvenimo ženklai. Spėliojau, kokias istorijas galėtų papasakoti jų gyventojai. Šią žiemą su jais susitikau.

Ką turi bendro ridikėliai, burokai, drakono vaisius, fuksijos, rododendrai ir bijūnai? Ogi juos vienija spalva, kurią mes vadiname įvairiausiais vardais: rausva, ryškiai rožinė, alyvinė, violetinė, purpurinė, tačiau turbūt tiksliausias šios spalvos pavadinimas yra magenta. Kuo ji ypatinga ir kuo skiriasi nuo kitų spalvų? Į šiuos klausimus atsakė mano pakalbinti mokslininkai, dailininkė ir gėlių parduotuvės savininkė.

Karantino metu nuolatinis buvimas namuose tapo nauju normalumu: kasdienybė keitėsi pagal naują realybę, žmonės kėlėsi į nuotolinius darbus, taip pat labiau nei įprastai puoselėjo namų erdves, daiktais užverstus balkonus vertė poilsio oazėmis. O aš nutariau pasmalsauti: kaip karantiną išgyvena vaikai, kaip jiems sekasi leisti laiką namuose ir kas išvis per dalykas jiems yra tie namai?

2021-ieji Kauno jėzuitų gimnazijoje prasidėjo neramiai: kairiosios minties jutubo kanalą „Giljožinos“ kūrę ir įrašą apie JAV imperializmą paskelbę moksleiviai susidūrė su mokyklos vadovybės pasipriešinimu tokiai užklasinei veiklai. Dėl šio įvykio kilusioje diskusijoje nuskambėję argumentai bei pats konfliktas sukėlė déjà vu jausmą: jau esu tą girdėjusi, jau esu kažkur tą skaičiusi...

Kuo susijęs Kaunas, Baltarusija bei baltarusių tautinis atgimimas? Visus šiuos dalykus apjungė tarpukariu Kaune gyvenusio ir kūrusio architekto Klausijaus Dušausko Duž asmuo. 1891 m. Gluboke gimęs Klaudijus mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje. Vilniuje jis susipažino su baltarusių tautinio judėjimo veikėjais ir įsijungė į jų gretas. Didžiausias K. Dušausko-Duž nuopelnas Baltarusijai – parengtas šalies vėliavos projektas: balta-raudona-balta vėliava tarp baltarusių išpopuliarėjo po Vasario revoliucijos ir buvo naudojama tiek civilinių, tiek karinių organizacijų.

In June 1940, Soviet army entered Lithuania. This was a beginning of a 50 year long occupation. Catholic Church was one of the biggest enemies of the Soviet Union. Because of atheist policy, churches and other sacral buildings of all confessions were being closed and turned into warehouses, sport halls and galleries, therefore ignoring their architectural and cultural heritage value.

Prieš kurį laiką šnekėjomės su Justinu - gi galėtumėme būti puiki komanda: aš rašau pasakojimus, jis juos fotografuoja, o tada dalinamės (ne)kasdieniškomis įdomiomis istorijomis su kitais. Karantinas šios idėjos vystymą kiek pristabdė, tačiau nutiko taip, kad senolio Antano istorija pati mus pasirinko bei prašyte prašėsi būti papasakojama.

Istorikai gali papasakoti apie Lietuvos praeitį ir pažvelgti į smurto problemas, su kuriomis susidūrė mūsų mamos, močiutės ir prosenelės. Ar „prie Smetonos“ buvo geriau? O galbūt ir tais laikais gyvenusios moterys susidūrė su nepagarbiu darbdavių ar bendradarbių elgesiu bei seksualiniu priekabiavimu? Ar nukentėjusiosios galėjo gauti pagalbos, paramos, o prasižengusieji – tikėtis atsakomybės ir bausmės? Į šiuos klausimus mėginama atsakyti straipsnyje.

Tabakas į Lietuvos teritoriją atkeliavo XVI–XVII a., o išpopuliarėjo XIX a. atsiradus naujam vartojimo būdui – papirosų rūkymui, kuris sietas su naujos, modernios visuomenės gimimu. Augant tabako gaminių paklausai, didėjo ir pasiūla; ir verslininkai, ir valstybė buvo suinteresuota naujų fabrikų steigimu. XIX a. pabaigoje Lietuvai buvus carų valdžioje, tabako pramonė klestėjo: Rusijos imperijoje veikė 272 tabako fabrikai, kurie per metus pagamindavo apie 180 milijonų cigarečių ir apie 6 milija...

1923 m. Lietuvos surašymo duomenimis, kaimuose gyveno daugiau nei 84 proc. šalies gyventojų, o apie 79 proc. dirbančių žmonių plušėjo žemės ūkyje. Kartu su jauna valstybe pamažu augo ir Lietuvos pramonė: 1923 m. šalyje jau veikė daugiau nei 5000 pramonės įmonių ir smulkių dirbtuvių. Tačiau dauguma teturėjo po kelis darbininkus, o produkcija dažniausiai tenkino tik vietos rinkos poreikius. Pirmosios Lietuvos Respublikos pramonė susidūrė su daug iššūkių...

XIX a. pabaigoje Rusijos imperijoje papūtę laisvę nešantys vėjai neaplenkė ir Lietuvos. Čia juos pajuto moterys, aktyviai puoselėjusios lietuvybę, prisidėjusios steigiant slaptąsias mokyklas, dalyvavusios knygnešystėje ir kitose svarbiose veiklose. Laisvėjančios nuotaikos sukūrė puikias sąlygas įvykti svarbiems socialiniams ir politiniams pokyčiams...

Sena geeko sąvoka apima daugybę kartų platesnį spektrą žmonių, nei prieš kelias dešimtis metų. Viena labai specifinė tokių žmonių grupė – mažose daryklose, nedidelėmis partijomis gaminamo, dažniausiai miežių, bet kartais ir kviečių ar rugių gėrimo su apyniais mėgėjai. Atrinkome visą kolekciją miežių (kviečių, rugių) viralo, tinkančio patiems didžiausiems mokslo ir mokslinės fantastikos mylėtojams.

Dažniausiai mokslinės fantastikos filmai žiūrovus prikausto savo įspūdingais specialiaisiais efektais, kosmoso vaizdais ar vizijomis apie ateitį, tačiau tikri gurmanai visada atkreips dėmesį ir į tai, kuo gi maitinasi mėgiami ar nekenčiami tų filmų herojai.
Makaronai
Šliurpti filmuose: „Blade Runner“, „Battlestar Galactica“, „The Fifth Element“, „Cowboy Bebop“, „Almost Human“, „Prometheus“
Turbūt galėtumėte išvardinti ne vieną filmą, kuriame galima užčiupoti sinofuturizmo/techno-orientalizmo ...

XVII a. Abiejų Tautų Respubliką valdęs karalius Augustas II Stiprusis tokią pravardę gavo ne be reikalo: jis buvo žinomas dėl savo tvirto stoto – ėjo kalbos, jog jis galėjo plikomis rankomis laužyti geležines pasagas. Taip pat Augustas II mėgo dalyvauti lapių svaidymo varžybose, kur, sakoma, gyvūnus galėjo švystelėti į orą vos vienu pirštu.
Žymiausios karaliaus Augusto II Stipriojo surengtos gyvūnų svaidymo varžybos vyko Saksonijos sostinėje Dresdene: ten katapultuotos 647 lapės, 533 triušiai...

Pastaraisiais metais iš žurnalų į kino bei TV ekranus persikėlę komiksų veikėjai išgyvena tikrą atgimimą. Galima juos tiesiog žiūrėti, mėgautis ar nekęsti, bet tik ne likti abejingais. Toks komiksų renesansas įdomus ne tik kaip popkultūros reiškinys; komiksai domina ir aktyvistus dėl sudėtingų jų personažų gyvenimo istorijų, o ypač dėl to, kaip juose vaizduojamos psichikos sveikatos problemos.
Į komiksų personažus ir jų psichikos sveikatą dėmesys kreipiamas jau gana ilgą laiką: ar tai būtų Ge...